Ką reiškia nešnekėti mokyklose? Tiksliau nesimokyti šnekėti mokyklose. Lietuva šiuo atveju turi dar vieną riebų pliusą prieš Malaiziją. Štai vakar per 3D paskaitą reikėjo pristatyti savo šio semestro paskutinio projekto – futuristinių karo mašinų modelių konceptus. Aišku apie juos reikėjo šnekėti, aiškinti wtf tai yra, kodėl ir su kuo tai valgoma. Na va, juk nieko sudėtingo išdėstyti savo mintis klasėje, kurioje 14 studentų ir 2 dėstytojai. Pasirodo ne visiems. Prezentacija turėjo trukti 5 minutes kiekvienam studentui. 11 iš 14 studentų ji truko apie 15-30 sekundžių kartu su failų kėlimu į kompiuterį. Nieko nuostabaus, jei azijiečiams netenka šnekėti mokykloje prieš klasę, egzaminuose nėra kalbėjimo užduoties, tai jie ir negali šnekėti apie tai, ką padarę. Nors grupėje turiu 3-is išimtis. Malajietį, vietnamietį ir iranietę. Malajietis gali šnekėti todėl, kad šiaip labai daug šneka, niekad neužsičiaupia. Vietnamietis gavo panašią mokslo sistemą kaip mes Lietuvoje. Ten juos bent mokina kalbėti, ir beje, kiek žinau, Vietnamo mokslo sistema gana aukšto lygio, beto jis jau studijavo Australijos universitete, todėl jaučiasi aiškus skirtumas nuo kitų. Na o apie iranietę pasakyti nieko negaliu, paprastai ji turi ką pasakyti. Visi likę – tiesiog sėdi kėdėje prie projektoriaus ir žiopčioja arba tyli. Ypač tai keista todėl, kad bendravimas tarp studentų ir dėstytojų labai šiltas ir draugiškas. Mus moko dėstytojai nuo 25 iki 30 metų, o kaikuriems grupiokams jau senokai virš 20. Taip, kad apie savo grupiokų idėjas ir modelius likau beveik nieko nesužinojęs, nors bent iš piešinių keletas tikrai gan neblogai atrodė. Buvo ir visiškai nevykusių, bet tai todėl, kad kažkoks procentas čia stoja be jokio piešimo background‘o. Irgi negerai, KDI bent tokius atsijoja.
Čia universiteto kiemas, vieta kur visi valgo, vyksta koncertai, įsikūręs visas universiteto aukščiausias staff'as. Mokomės už šio pastato
Norėjau šiektiek pašnekėti ir apie patį universitetą, kadangi atsiranda vis daugiau susidomėjusių žmonių, o aš ankstesniuose įrašuose nelabai apie Limkokwingą užsiminiau. Taigi, Limkokwing University of Creative Technology yra įsikūręs Azijos užkampyje – Malaizijoje. Universitetas turi tikrai gerą vardą, bei savo padalinius visame pasaulyje. UK, Kambodžoje, Leose ir t.t. Plačiau apie tai www.limkokwing.net. Specelybių saraše, bei šnekant apie jas aš nesu kompetetingas, bet žinau, kad jų čia yra begalė. Mano kompetencija išauga pradedant šneketi apie FMC (Faculty of Multimedia Creativity), o ypač apie Game Art Development – Games Design (Kom. Žaidimų dizainas) studijas. O jos čia nerealios. Didelį indėlį į tai įneša dėstytojai. Jie jauni, tačiau su daug patirties, dirbę žaidimų industrijoje, animatoriai, įvairaus plauko dizaineriai ir panašiai. Universitetas aprūpintas naujausiomis technologijomis, priklausant nuo to, ką mokaisi. Architektai, dizaineriai ir kaikurie animatoriai naudojasi visiškai naujomis Apple MacPro laboratorijomis, mes gavome visiškai naujas laboratorijas aprūpintas itin galingomis sistemomis, skirtomis dirbti su didelės raiškos 3D modeliais. Žaidimų dizaineriai turi stebuklingą laboratoriją, į kurią tik jie gali pakliųti – „Games Lab“. Anksčiau ji dar vadinosi „Lab 23“, bet dabar įranga persikėlė į naujas laboratorijas. Toje labaratorijoje stovi keli Full HD Sony televizoriai, Xbox 360, Playstation 3 ir Wii konsolės, bei begalės žaidimų. Aišku laboratorija skirta ne pramogai, bet mokslui. Žaidimų dizaineriai turi žinoti kas naujo rinkoje, kaip viskas veikia ir panašiai. Bet laisvu laiku ten galima leisti laisvą laiką (ya‘ know what I mean).
Viena iš daugėlio Mac laboratorija
Kalbant apie dėstytojus, turiu garbės susidurti su 5-iais. Mr. Michael – Critical Games Studies – čia sememės patirties iš stalo žaidimų. Nagrinėjame mechaniką ir t.t. Man dėstantys dėstytojai:
Mr. Eric – 3D For Games – vienas iš kiečiausių dėstytojų. Jaunas, dirbęs keliose žaidimų studijose. Mr. Kevin – 3D For Games – bosas, nieko blogo pasakyti negaliu, bet šalčiausias iš dėstytojų. Na bet su juo gan retai susitinkam.
Mr.Ivan (nuotr. žemiau) – Concept Art & Design Principles – antras labai kietas dėstytuvas. Šiaip mėgsta vėuot į paskaitas ir ateit su krūva maisto, bet visada turi kaip atsikirst, kad paskui visi raitytųsi iš juoko.
Mr. Ivan aka "Storas"
Na o paskutinis Mr. Aloysuis (tikiuosi teisingai parašiau) – Ineractive Media Studies – labai paveiktas vakarų kultūros dėstytojas, bet irgi kietas. Visi tie „Whatsup bro“ ir pnš. kelia juoką, bet jam tinka ir gyvent linksmiau :).
Kaip mes gyvenam? Gerai, susitvarkėm savo skylę, bet vėl spėjom prisišikti. Na nieko, po pusmečio vėl susitvarkysim. Vaizdinė medžiaga:
Mano Kampas
Stalo žaidimai būtina žaidimų dizainerių ir mūsų gyvenimo salyga
Skylės sienas dengia nežinomų autorių paveikslai
Simo "siena"
Dizaineriai skaito atitinkamą spaudą...
...ir geria atitinkamą viralą
Viso kambario akcentas. Apibūdinčiau kaip išsireiškia tapytojai, bet nenoriu necenzūrinių žodžių
Ir taip, aš nieko nebemetu į kampą
Read More
